- maumoti
- maumóti, -ója, -ójo 1. tr., intr. Pns, Srj pilna burna, godžiai, negražiai valgyti, ėsti; kramtyti lyg be dantų, čiaumoti: Vaikas maumó[ja], t. y. ėda laistydamos J. Čiaumo[ja], maumó[ja], o vis niekad neprikemša Skr. Argi jau taip išalkai, kad pilna burna maumóji? Gl. Nusitvėręs kampą duonos, ir maumója Gs. Piemenai duoną su sūriu maumoja Vlk. Neužsprink bemaumódamas duoną Mrj. Ką tu čia maumóji slėpdamosi? Alk. Žiūrėk, kap mergaitė maumója pyragą Vv. Ale tu ir maumóji kap tris dienas neėdęs Al. Paduok kiek nori [karvei buroklapių] – spės maumóti Sdb. Maumója kap veršis Kb. Ką tu čia maumoji lyg su kišenium (valgai lyg be dantų) Slv. ^ Po Dzievo (Dievo) bimbalu (varpinėje) pyragą maumója (aukštaičiai taip pajuokia dzūkus) Grl. 2. intr. bliauti, mauroti: Veršiai maumója Lp. Šėmi jaučiai maumója, piemenėliai raliuoja (d.) Slk. 3. intr. neaiškiai, per nosį kalbėti: Nemaumók kano kokiu balsu, vaiką išgąsdinsi Ds. Maumoju, kad su slanktu Ds. ║ storu balsu kalbėti, gąsdinant ką: Jonai, nemaumók – aš nebijau! Ut. \ maumoti; pamaumoti; prisimaumoti; sumaumoti
Dictionary of the Lithuanian Language.